Šiuo metu vis dažniau žmonės pasirenka akmenį, kaip statybinę medžiagą. Statotomos tvoros, pavėsinės, pamatai, grindiniai, takai ir takeliai, lauko žinidiai. Didesnio populiarumo sulaukia akmeninės rūkyklos. Jas galima naudoti šaltam ir karštam rūkymui – žuvies, mėsos, paukštienos. Akmens apdailą galima naudoti įvairius pjauto ir skelto akmens gaminius (plyteles, juosteles, trinkeles). Svarbu nepamiršti, kad prieš atliekant darbus būtina paklausti ekspertų nuomonės,o visus akmens darbus turėt atlikinėti patyrę meistrai.
Akmens statiniai
Sunku įsivaizduoti kažką gražesnio už natūralų gamtos kūrinį. Tad naudojant akmenį, kaip statybinę medžiagą, sunku aplinką paversti neskoninga. Akmuo vienas iš pirmųjų medžiagų, kuriuos žmogus pradėjo naudoti statybose. Akmens panaudojimo sritis yra gan plati, tokia medžiaga patvari ir ilgaamžė. Apie tai liūdija net prieš tūkstantmečius statyti akmeniniai statatinai. Šiais laikais įprasta naudoti pigesnes statybines medžiagas, jas naudojant žymiai sumažinami kaštai. Dėl tokiu medžiagų statiniai greičiau pradeda irti. Atnaujinimo darbams reikia skirti daugiau lėšų ir laiko. Dėl to geriausia išeitis naudoti akmenį – dėl jo ilgaamžiškumo ir patvarumo savybių. Bet koks natūralaus akmens statinys (vartai, tvoros, rūkyklos, trinkelės, dekoratyvinės sienelės ir t.t.) yra išskirtinis ir nepakartojamas.
Sodo takeliai
Turbūt būtų sunku rasti tinkamesnę medžiagą, kaimo sodybai arba sodui, negu mediena. Taip yra dėl to, kad natūralioje gamtoje pageidautini natūralios medžiagos takai.
Mediniai paviršiai aišku nepasižymi patvarumu ir ilgaamžiškumu ir tikrai nusileidžia betoniniams, bet jie yra dekoratyvūs ir suteikia ekologišką įvaizdį. Reikia nepamiršti, kad tinkamai apdorota mediena gali tartauti dešimtmetį. Be abėjo verta pasistengti, nes tokia danga šilta, malonu vaikščioti basomis net tuomet kai vėsu. Lauko takams geriausia tinka kietmiedis, bet tiktų ir minkštesnės medienos kelmeliai, trinkelės. Prieš klojant mediena, reikia tinkamai paruošti paviršių – iškasti griovelius į kuriuos pripilamas smėlis ir žvyras, tuomet išlyginti paviršių. Medienos apatine dalį reikia apdoroti bitumu, pačią trinkelę antiseptiku. Šalia tokiu takelių galima pasėti vejos žolę, įrengti gėlynus.
Takelių įrengimas
Prieš pradedant įrenginėti takelį prie namų reikia apsispręsti kokių takelių norite. Jie gali būti iš natūralių akmenų, betoninių, medžio ir klinkerinių trinkelių, skaldos ir kitos birios medžiagos. Taigi aprašysiu kiekvieną pasirinkime šiek tiek detaliau.
Takai iš natūralių akmenų – tokiems takeliams geriausia naudoti išraiškingus skaldytus akmenis, kurie sudarys natūralios aplinkos vaizdą (tinka dolomitas, smiltainis, granitas ir t.t.). Taip pat galima naudoti luitus arba riedulius. Akmenys turi būti parinkti taip, kad jie užpildytų visą takelio plotą.
Betoninės trinkelės – reikalauja mažai priežiūros ir buna įvairiausių formų ir spalvų. Šiai dienai vyrauja pilka spalva, bet įdomiai kompozicijai rekomenduojama naudoti skirtingus spalvų derinius.
Klinkerinės trinkelės – turi šiltą tekstūrą, dėl kuriuos pupuliarėja. Tokių trinkelių raštą galima pritaikyti ir prie modernaus ir prie klasikinio namo.
Medinės trinkelės - palijus takas tampa slidus, tad nepatartina įrengti tokius takelius kur dažnai vaikščiuoja.
Skalda – iš sutankintos skaldos sukuria natūralumo įspūdį ir sklypas neatrodys perkrautas.
Įrengimo ypatumai
Dažnai neteisingai pakloja betonines ir klinkerines trinkeles. Tokie takai turi būti tvirti, tad juos reikia rengti pagal tuos rūšies dangos reikalavimus.
Spygliuočių sodinimas
Žmonės renkasi spygliuočius ne tik dėl to, kad jie žaliuoja ir žiemą, bet ir dėl to, kad uos galima pritaikyti zeldinių grupėse. Iš viso Lietuvoje auginama apie 400 įvairių spygliuočių rūšių. Jie gerai žiūrėsis pasodinti pavieniai ir grupelėmis, prie jų puikiai derės takelis iš trinkelių. Tokie augalai suteikia netik estetinio grožio, bet pasodinti gyvatvore, jie apsaugo nuo vėjų, triukšmo, dulkių. Taipogi spygliuočiai pasižymi gydomuoju poveikiu.
Spygliuočius rekomenduojama sodinti vasarai baigiantis. Geriausiai prigyja pasodintos rugpjūčio pabaigoje, rugsėjo pradžioje. Išimtis būtų tujos, pušis, kadagiai, juos geriausia sodinti pavasarį, gerai įšilus žemei. Sodinant svarbu, kad an šaknų liktų žemės ir ,kad iškastą duobutė būtų didesnė negu šaknų kuokštas. Kad “neapdeginti šaknų”, mėlas turi būti gerai perpuvęs ir sumaišytas su lapine kompostine žemeTik ką pasodinta augalą būtina gerai palaistyti.
Spygliuočių spalvos vyrauja nuo tamsiai žalios iki salotinės, melsvai pilkų tonų ir geltonos, bronzinės.
Vejų rūšys
Nuolat pjaunamą pievelę susidedančią tik iš varpinių žolių lietuviškai vadinama “Veja”. Dar veja dažnai vadina “gazonu”, tai yra tarptautinis žodis, kuriuo lietuvių kalboje nėra. Pagal savo funkcijas jos skirstomos į grupes: 1) specialiosios paskirties arba kraštovaizdžio vejos 2) sportinės vejos 3) dekoratyviosios vejos.
Specialiosios paskirties arba kraštovaizdžio vejos - žolė siejama automagistralių skiriamosiose juostose, tiltų, kelių šlaituose ir t.t. Pjaunama kartą per vasarą ir ypatingos priežiūros nereikalauja.
Sportinės vejos – jos turi atlaikyti nepalankias sąlygas bei greitai didelius kiekius perteklinio vandens. Tad tokios žolės dangos kokybė turi būti labai aukšta.
Dekoratyviosios vejos – jas galima suskirstyti į kelias smulkesnes kategorijas: parterinės, buitinės ir pievinės vejos.
Trinkelės
Klinkerinės trinkelės yra dvigubai atsparesnės už paprastas. Jos gaunamos labai aukštos temperatūros dėka, kuri yra palaikoma tol, kol molis apkeps. Tokių technologijų dėka jos įgauna tvirtumo. Trinkelės pasižymi natūralia spalva, kuri neišblunka su laiku ir gali būti nuo šviesiai baltos iki juodos.
Trinkelės nebijo nei apkrovos nei šalčio. Todėl jos puikiai tinka kelių dangom, grindims viešose įstaigose, parkuose ir t.t. Trinkelės gali būti klojamos skirtingais metodais: minkštas ir kietas padengimas. Pirmuoju atveju klojama ant smėlėto paviršiaus, o kitu ant betoninio. Priklausomai nuo trinkelių jos gali būti naudomajos kur bus didelė apkrova. Iš esmės trinkelės labai ilgalaikės ir gali tarnauti keletą dešimtmečinčių, o išliks kaip naujos. Didžiausias trinkelių privalumas tame, kad jos ne tik nebijo šalčių, bet ir atsparios staigiems oro pasikeitimams. Išvada: trinkelės patvarios, ilgaamžės, kokybiškos, atsparios oro pasikeitimams ir slėgiui.
Akmenų klojimas – tendencijos ir galimybės
Nepaisant to, kad klojimas akmenimis vienas iš pačių tradiciškiausių būdų, naudojamų landšafto dizaine bei gražinant teritoriją, šiandien jis yra daugelio specialistų dėmesio centre, kurie dirba šioje sferoje. Pagrinde tai susija su tuo, kad atsirado naujų, aukštų technologijų akmens apdirbimo metodų, o taip pat medžiagos, kurios pagrįstos natūraliais ir dirbtiniais akmenimis labai praplėčia dizainerių galimybes, atveriant prieš juos praktiškai neribotas galimybes kūribiškumui.
Inovacijos tokioje sferoje, kaip akmenų klojimas susijusios, pagrinde, su plačiu prieinamų faktūrų asortimentu. Naujos technologijos leidžia priduoti kasdieniai medžiagai praktiškai bet kokią formą. Verta pastebėti, kad akmenų klojimas leidžia naudoti pačias įvairiausias uolienas. Įvairumas natūralių spalvų ir faktūrų – tai tikras turtas, kuri galima drąsiai naudoti norint realizuoti drąsiausius sumanymus. Ypatingai gražiai žiūrisi naudojant skirtingas spalvas, formas, medžiagas viename darbe.
Trinkelių atsparumas ir panaudojimas
Žmonės renkasi trinkeles, nepaisant jų kainos, dėl jų savybių, tai būtų atsparumas cheminiam poveikiui, šalčiui, slėgimui, mechaninei trinčiai ir atmosferos poveikiui. Trinkelės klojamos taip, kad jas galima nesunkiai išrinkti ir pakloti per naują toje pačioje arba kitoje vietoje. Nešvarumus nuplauna lietus, tad nereikia papildomos priežiūros.
Trinkelės įgavo labai platų panaudojimą, pvz.: gatvių grindimui, dviračių, pėsčiųjų takams, stovėjimo aikštelėms, terasoms, jos naudojamos net prekybos salėms, kavinėms ir restoranams, laiptams, bei parkuose. Trinkelės klojamos ant žvyro, akmens dulkių ar smėlio.
Trinkelių laiptai
Skirtingi žmonės skirtingos nuomonės, bet daugelis galvoja, kad laiptai tai visai nesudėtingas statinys ir gan nereikšmingas. Bet tai tikrai nėra tiesa, nes paradiniai laiptai tai tarsi savininkų namo vizitinė kortelė. Būna, kad pasitaiko matyti gražų namuką su betoniniais laiptais, tai labai rėžia akį.
Gražūs laiptai tikrai traukia praeivių akį ir yra tikra puošmena. Dažniausiai laiptų konstrukcija remiasi į metalines ar betonines atramas, kurias reikėtų įgilinti į žemę tam, kad žiemą būtų šalčio poveikis mažesnis. Pačias pakopėles galima suformuoti iš klinkerinių arba betoninių trinkelių. Laiptams į rūsį (esančiam žemiau žemės lygio), reikia numatyti vandens nuvedimą (nuo lietaus ar tirpstančio sniego). Dažnai įrengiamos metalinės grotelės, kad į namus neštųsi mažiau purvo. Lauko laiptams geriausia rinktis grubias betonines trinkeles ar kitus akmens gaminius, kad žiema nebūtų slidu.